apteisinti


apteisinti
aptéisinti tr. Rtr, ; Lex41, Q408, H179, Sut, N, KII123 1. K, R169, 385, J žr. pateisinti 1. ║ refl. R, , Sut, N, : Moka dabar vaikai apsitéisinti Krš. 2. žr. išteisinti 2: Žmogus buvo nekaltas, dėl to ir teismas aptéisino Trg. Aptéisins, dabok Klt. Abu ale tapė apteisintu ir paleistu LC1879,48. 3. CI38, Vln136 bažn. pripažinti teisiu, atleisti kaltes, išteisinti: Nuog griekų mes apteisinti, tave turėsim šlovinti 280. Dievas Sūnų savo atsiuntė…, jeib… mums malonę gautų, Dieviep mus apteisintų 156. Apteisina mus, griešnuosius ir kaltuosius, po akim savo Tėvo BPII12. Iš tavo žodžių būsi apteisinamas ir iš tavo žodžių būsi atsūdijamas NTMt12,35. Toktai Ponas Dievas… jį apteisino arba jam dovanojo griekų atleidimą Kel1863,5. \ teisinti; apteisinti; atiteisinti; įteisinti; išteisinti; nuteisinti; pateisinti; prasiteisinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • apteisinimas — sm. (1); Q408, B, R, MŽ, MŽ28, Sut 1. → apteisinti 1: Apteisinimo priežastis pagal jos pačios iškalbėjimą esanti šita LC1878,17. ║ refl. B, N, Sut: Šiuom sykiu jau nė ant apsiteisinimo kunigo nekviesta TS1902,9. Kėlėsi dėl apsiteisinimo mūsų WP3 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apteisinoti — žr. apteisinti 3: O kurius jis pavadino, tus taipajag jis apteisinojo VlnE163. teisinoti; apteisinoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atiteisinti — tr. Rtr, KŽ, atateisinti Š, atteisinti K; N 1. įrodyti, įtikinti esant ką teisų, nekaltą, apginti: Atiteisinau aš jįjį, jau jis nebus urpiamas, olbijamas J. ║ refl. Sut, N, K, KII123,286, KŽ pasiaiškinti dėl savo elgesio, įrodinėjant savo teisumą …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išteisinti — tr. 1. LL265,269, NdŽ, KŽ įrodyti esant teisų, laikyti nekaltu, apginti: Aš išteisinu antvyskupį, jis turėjo teisę patvirtinti naują draugiją Blv. ║ refl. SD148, Sut, N, Š, LL265, Rtr pasiaiškinti dėl savo elgesio, įrodinėjant savo teisumą: Versk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kas — 1 kàs (ka f. S.Dauk, N) pron.; gen. kõ, kienõ, kiẽn, kenõ, keñ, kanõ; dat. kam, kãmui; acc. ką̃ (dial. kañ), kai, kaũ, kuà; instr. kuõ, kuõmi (kuõm), kuõj; loc. kamè, kamin, kam̃pi, kamp, kanà, kañ, kienùmp, kopì, kõp, kuop I …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuteisinti — tr. Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ; SD386, R, Sut, N, M 1. pasakyti, įrodyti esant teisų, nekaltą, apginti: Nuteisink mane, bo aš prapulsiu J. Jūs este, kurie patys save nuteisinate po žmonėmis, bet Dievas pažįsta širdis jūsų Ch1Luk16,15. | refl. Sut, N, Š …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pateisinti — tr. Rtr, KŽ; VĮ 1. teigti, įrodyti ką esant teisų, nekaltą, nesmerktiną, apginti: Be reikalo pirma žmoną jo pakaltindavom, o jį pateisindavom Krs. ║ refl. Š pasiaiškinti dėl ko nors, įrodyti savo teisumą: Pasiteisinęs nuovargiu, jis išėjo namo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prasiteisinti — J įrodyti savo teisumą, apsiginti, išsiteisinti. teisinti; apteisinti; atiteisinti; įteisinti; išteisinti; nuteisinti; pateisinti; prasiteisinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • teisinti — ( yti K; N), ina, ino tr. K, Š, K.Būg(Ds); N, L, Rtr 1. MŽ, Sut, M laikyti nekaltu, nesmerktinu, užtarti, ginti: Teisink mane nuo pakalbų, apšokimų J. Vieni jį kaltina, kiti teisina DŽ. Tą vaikelį visumet teisini Krš. Tų mergų visi Tryškiai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įteisinti — tr. 1. BŽ578, NdŽ, KŽ pripažinti teisėtu, atitinkančiu įstatymus, leistinu: Laikas neteisėtumo neįteisina Vaižg. Įteisinti faktines vedybas DŽ. Kiekviena rimtesnė sąjunga turi būti įteisinta rš. ║ prk. laikyti tinkamu, priimtinu: Urbanistikoje… …   Dictionary of the Lithuanian Language